I am all the books you once opened, but never read`

Work, eat, sleep & repeat. Štai, kokia mano vasara!

Jaučiu, kaip viduje ir vėl kažkas krebžda ir nerimsta. Ir kažkodėl norisi vien verkti. Ir dar ką nors taip stipriai stiriai apkabinti. Ai, ir dar gabalėlio to dangiško pyrago, kur L pagamino vakar.

Aš noriu visko!!! Ir, galbūt, vien dėl to, kad esu pavojingai arti prarajos.

Sunku atrasti naują muziką, užmegsti pokalbius su naujais žmonėmis, pasiryžti pasimatymams, miegoti naktimis, kurti ateities planus, sapnuoti...jo laukti.

Tiesiog...sunku. Kaip ir anksčiau.

Kaip malonu yra ko nors viltis, o kaip kvaila - tikėtis.
O kaip sunku atskirt šiuos abu.
Po velnių, N, kiek kartų gali daryti tas pačias klaidas?
...

Kartais pradėti kažką naujo yra labai lengva, tik tęsti sunku

Nėra blogai duoti žmogui antrą šansą. Visai priešingai, tai kilnu ir drąsu.
Blogai yra duoti trečią šansą. Nes tai gali reikšti tik vieną: antrasis buvo neišnaudotas.

Dropping Bombs on the White House arba kaip aš vėl grįžau čia`

'I had a choice. I could go. But I chose to stay. I know that you`ve met a lot of losers through your life...but believe me you`ll always find people who want to stick around no matter how fucking weird you can be sometimes'

Aš statau sienas aplink save: emocines ir fizines. Net sėdėdama šalia jo ir absoliučiai jo geisdama visuomet į tą mažą tarpelį tarp mūsų įspraudžiu savo rankinę. Argi nejuokinga?

Kaip ir vėl nepabėgti nuo kažko, kas daro mane laimingą(?)  ?

Na, jeigu turite kokių nors patarimų - mielai išklausysiu.

Nes man dabar rodos, kad pastarieji trys mėnesiai ir buvo mano gyvenimas, kad tai jau viskas. Kad toliau arba mirtis arba dar blogiau - senoji aš.

(dropping bombs on the white house)

Aš vienišas vilkas

Aš vėjas bandantis prasibrauti pro medinius ir netvarius langus į Tavo kambarį

Kur visada, rodos, taip jauku ir šilta

Ir aš visada taip pykstu, kai negaunu, ko noriu. Kaip paika.

Blogiausias scenarijus on. Būsimi mano kolegos storaodžiai snobai ir apatiški mišrūnai verčiantys mane vemti.

Aš pasiilgau savo žmonių, savo "bukagalvių" draugų, apie kuriuos vos pagalvojus norisi trenkti galvą į sieną. Ak, ta svetima gėda. Bet aš taip jų pasiilgau.

Ir kad ir kaip stengiuosi gyventi tuo labai seniai įtikėtu 'Ilgesys - gėris, nes jis tikras. Laukimas tik sustiprina emocijas' mėšlu, reikalai ne gerėja.

Aš nebemoku kalbėti savais žodžiais

Aš kartais taip tingiu, jog leidžiu kitiems kalbėt už mane

Aš manau, kad man reikia pertraukos, nuo viso šito 'pakalbėk su savimi internete' dalyko. It`s just not working out.

If you have to sit for hours
staring at your computer screen
or hunched over your
typewriter
searching for words,
don`t do it.

(C.B)

For now.

Tad aš gi sakau Jums nedrąsų:

Iki pasimatymo? :)

Ir tikiuosi, kad Jūs man atsakot tuo pačiu.

Liūdna mano šios nakties melodija tik Jums. Čia. 

New riddles.

Naujas darbas, nauji žmonės. Ir vėl.

Wish me luck.