Cha... Buvau prisiekus sau, kad nebesibėdavosiu daugiau, virtualioje erdvėje...Bet aš bevalė, tenka pripažinti, nes ir vėl sulaužiau sau duotą žodį. Na, kad ir kaip ten bebūtų... Turiu visa tai, kas manyje verda kažkur patalpint, nes manyje tai jau nebetelpa ir galbūt tokių žmonių neatsiranda ,kurie galėtų atstoti dienoraštį. Išklausytų, tiesiog, net nebūtinai, kad suprastų, tiesiog IŠKLAUSYTŲ.
Aš tik labai noriu, kad manyje to nebeliktų.Nebeliktų pykčio, ašarų, egoizmo, ar kad būtų bent kruopelyte mažiau. Nenoriu daugiau nemigos, nenoriu galvot tiek daug apie praeitį ir nesvarbu, kad ja gėriuose, nebenoriu.Nereikia.
Nesu tikra, ar man padės dienoraštis, bet ko žmogus neišbandai reikalui esant?...
Noriu čia...susikurti "šokoladinį gyvenimą", tokį pat saldų, kaip šokoladą, nes mano tikrasis gyvenimas į tokį nė iš tolo nepanašus.:)

P.s-perskaičiau ir net juokas paėmė, kokiu skystalu aš pavirtau.