Gyvenime tiek daug blogo, liūdno, tragiško, bjauraus, nedoro. Tačiau, žmonės nuolat kartoja - Gyvenimas gražus-džiaukis juo! Jis būna gražus, mielas, įdomus, linksmas, kartais atrodo, kad kiekvienas oro gurkšnis yra kažkas nepaprasto ir didingo, ir tuomet dėkoji kažkam, gal tam kas viršuje, paprasčiausiai už tai, kad esi. Bet dieeeevaži, gi tos akimirkos neišpasakyto trumpumo ir kartais kai nuo visko pavargsti, net nekreipi į jas dėmesio, manai jog jos nevertos nei tavo laiko prisiminti, kartoji sau, kad turi slėptis savo kiaute ir kad geriau jau neįšlist ir minutei jaustis gerai ir laisvai, negu visą kitą laiką jausti baimę ar skausmą, tuos jausmus kurių mes bijom.
Taip ir aš darau. Nenoriu taip elgtis. Kartais atrodo, viskas viskas rytoj bus kitaip, bus geriau. Aš pagaliau išsilaisvinsiu iš baimių, įkvėpsiu gilų tyro oro gurkšnį ir žengsiu tvirtą žingsnį pirmyn... tačiau taip nenutinka, nes kiekviena diena, kiekvienas rytas, prasideda su mano baimėmis ir prisiminimais..ir aš tikrai nesu tikra, jog kadanors iš jų išsivaduosiu...Manau, kad įstrigau čia...nebežinau ko griebtis..kartais taip viskas beviltiška atrodo, kad net juokas ima...viskas atrodo bjauru...nepažįstama..lyg neturėčiau čia būt...o ir tos kažkada patirtos laimės akimirkos nebegelbsti..pavargau.


 ...momentai ateina...momentai išeina...o tu stovi ten kur stovėjai prieš tai...

ir pyyyyyyyyyyyyp, kada viskas bus geriau?