Tu pagalvoji  apie visus tuos blogus, baisius ir skaudžius dalykus, kurie tau nutiko, bėje netaip ir seniai.Ir jauti, kad ir vėl turi atsitikti kažkas siaubingo.Ir pradedi virpėti, nes žinai, kad šį kartą liksi galutinai viena , o tada jau tikrai nebeištversi.
bijau žmonių.bijau savęs.bijau savo minčių , kurios kuo toliau tuo labiau ima gąsdint.
O labiausiai turbūt bijau likti iš tiesų viena prie savo bent įsivaizduojamos ramybės, meilės ir laimės karalystės ...kuri neilgai trukus gali būti apšaudyta, sudeginta, palaidota...kitų.Tų ne mano žmonių.

' I`m not living ...I`m just killing time...'