Ar būtų labai negražu sau meluoti ir bandyti save įtikinti, jog viskas gerai su manim, kad viskas gerai su mano gyvenimu, kad viskas gerai su mano mintimis?
Ar būtų neprotinga slėpti visas problemas, traumas ir blogas emocijas, po pernykščiais lapais?
Ar būtų?
Ar...?
Ar būtų tai ne per daug lengva, ar nebūtų tai per daug lengvabūdiška, vaikiška?
Ar nepyktų ant manęs, jog bijau susidurti su savimi akis į akį, mano principai?
Ar... galiu taip padaryti?
Neee, kogero ne.
O jeigu ir galėčiau, ar kas nors pasikeistų? Ar mokėčiau?

Veeelnias, kaip sunku. Ir tik palaikymo stinga, o kasdien vis sulaukiu priekaištų, jog ir pati jo nesuteikiu...ir gailiuosi ir pykstu ant savęs. Bet kartais reikia laiko ir sau. Kartais turi rasti laiko pasakyti tūkstanį žodžių ir sau.

Ir aš tikrai atsiprašau. Kad tas laikas atėjo dabar. Ne vakar. Ne užvakar.