Užknisa, kad visi geri dalykai taip sumautai trumpai trunka. Aš sąmoningai suvokiu, kad nuolatos pilnatvės kupinas gyvenimas visiškai neatneša išminties ar patirties ir kad nėra gerai gyventi nemačius blogio, ir nuolat kartoju, kad per kančias į žvaigždes...beeet dabar sakau, kad UŽKNISA!! Užknisa nuolat jaustis nelaimingai, o pajutus, kad vėl kyli aukštyn vėl sulaukti smūgio ir krist žemyn, užknisa, kad neišgijau, užknisa, kad vis dar gyvenu su  skyle širdyje...ir tuštuma akyse.
Vis dar esu duobėj. Ir jei rytoj sakysiu, kad ne, nepatikėkit.

Su drebančiomis rankomis tai rašau...ir dar daug kartų viską tryniau, nes...nežinau..tiesiog.