Aaak, tie realybės akmenukai laikantys mane prie žemės...jie vėl pasimaišė po kojomis.
Ir artimiausiu metu man dėl to vėl teks susidurti su praeities šmėklomis...kooo labai jau nenoriu..o šiandien dar ir supratau, kad sunkiai tai beištversiu.;// Guodžiuosi tik tuo, kad galiausiai tai jau bus pabaiga...net jei ir siaubinga...tas besitęsęs siaubas, kur kas blogiau.

Beeet aš juk pripratus, todėl mintyse sau kartoju "dar truputėlį...ir viskas baigsis".