Jaučiuosi kaip išvežta į mišką. Ir palikta ten. Be žemėlapio ar žvaigždėlapio. Tik su savimi. Tam, kad pagaliau stočiau veidas į veidą su visomis blogybėmis esančiomis manyje.

Ir mano ištremėjams nerūpi, kad aš tiesiog negaliu negaliu pakelti rankų keisti kažką savyje, aplink save. Dar ne.