Kai gatves nuklos kruvini rudeniniai lapai - aš pamiršiu. 

Tai kas

 tarp akies mirksnio

 tarp žodžio ir tylos

 tarp dviejų širdies dūžių

 tarp būties ir nebuvimo

...

tarp to kas buvo ir yra.

Pamiršiu tai, ko dar niekas nežino. Pamiršiu anksčiau laiko. Ir palaidosiu save tarp ateities ir dabarties. Kažkur svajonėse. Didesnėse nei kada galėjau įsivaizduoti.

' Visa ko prašau, tai : "Leisk tave saugot".'- pasakė.

Aš neleidau. Neleidau. Kaip visada...neleidau.