Visada galvojau, jog žinoti ko nori ir to neturėti yra baisi klaikuma.

Bet ilga laiką nežinojau ko noriu ir tai, tik tai buvo klaiku. Dabar žinau.

Ir jaučiuosi stebėtinai gerai. Rami. Kažkokia vidinė harmonija palaiko mano būtį.

Siekis. Tikėjimas, jog galbūt...galbūt laikui bėgant?

Nekantrauju jam tai pasakyti`