Keistas gyvenimiškas paradoksas : Kai aš netikiu tuo ką darau, kai netikiu savimi, visi aplinkiniai, rodos, tiki manimi labiau, nei aš pati savimi ir savo sėkme. Tačiau tik, kai aš pradedu tikėti, optimistiškai žiūriu į tai kas aš ir ką darau, kai imuosi kokio nors reikalo tikrai entuziastingai, visi aplinkui, rodos, priekaištingai ir landžiai bando mane suklaidinti, nuolat klausinėja ar esu tikra dėl to ką darau, bijo dėl manęs. Mat, aš ne iš tų, didelių entuziastų ir optimistų, ir kad aš turbūt būsiu sumaniusi, kažką negero, gal net pavojingo.
Ir TAIP, žmonėėės, aš esu tikra, šį kartą kaip niekada iki šiol esu tikra :))))
Nebijokit. Žinau, ką darau.
Todėl LEISKIT man kvėpuoti.
Čia nėra jokio sąmokslo.:)))