-Kur įsivaizduoji save po dešimties metų? Kaip manai, koks bus tavo gyvenimas? Koks nori, kad būtų tavo gyvenimas?
-Aš neįsivaizduoju, kad po dešimties metų vis dar būsiu čia, tad kiti klausimai papraščiausiai nebetenka prasmės. {Ir žinoma, aš taip nepasakiau, sumelavau kažką apie tai, jog po dešimties metų matau save dirbančią mylimą darbą, turinčią šeimą ir namą su vaizdu į jūrą.}
***
Kodėl? Kodėl taip pasakiau? Nes nelaimingų žmonių niekam nereikia, nereikia ir tokių, kurie nenori planuoti ir grįsti visko "gerbtinomis" vertybėmis. Tai yra - melu.
Ir, atleiskit, kai aš {laiminga?} aš čia nerašau.