\...And how beautiful it is to laugh

When someone thinks you are going to shed tears.../

Ir nėra gražesnio ryto.Negali būti.

Tu eini, svaigsti nuo muzikos ir atrodo, kad žmonės, kuriuos sutinki, šypsosi Tau, šoka aplink.

Tu eini, o ranka perbraukus per rasotus erškėtrožių žiedus, Tavo rankos tampa tais erškėtrožių žiedais.

Jų kvapas įsismelkia į Tave ir nepalieka, eina drauge su Tavimi.

Tu eini ir kažkoks mielas, raudonskruostis vaikiukas Tau ištiesa alyvos žiedą.

Visai netikėtai.

Ir Tu klausaisi muzikos, ir jis Tau atrodo taip nuostabiai. Taip velnioniškai juokingai ir mielai.

Ir dar supranti, kad tai paskutinis kartas, kai eini į mokyklą.

Ir negali suprasti, kaip jautiesi, negali suprasti : džiaugiesi ar liūdi.

Bet jauti tokią laisvę. Laisvę, kokios  niekada anksčiau nejautei.

Ir tada.

Kutena. Kutena odą.

Tartum ja vaikščiotų pulkas šlapiakojų laumžirgių.

Ir nuostabu. Ypač, kai šypsaisi.

~~~

Ir tokiomis dienomis, tos pilkos akys – kibirkščiuoja. : )))

Geros dienos! :)