Hm, ištryniau , ką vakar parašiau.
Nežinau matėt, nematėt? Nematėt?!
Tik geriau. Ir džiaugiuosi, kad
ištryniau, mat , tai reiškia, jog vis
dar turiu gėdos jausmą. Niekada nemaniau, jog NET didžiuosiuosi tuo. Haa. Taip, tai, turbūt, viskas kas iš manęs liko.
Tikrai taip.
Juoką keitė ašaros, o ašaras vėl
juokas. Aš apgirtau savo pačios ašaromis ir liūdesiu, štai, kas nutiko!
Nes čia nebeliko nieko. Nieko, kas laikytų. Taigi, dabar man norisi
trenkti durimis ir nešdintis iš šitos prakeiktos vietos.
Vienatvė daro mane laimingą. Bet
DABAR galiu jausti vien tik pasišlykštėjimą, kad visi mes pasklidę kas sau.
...
|...when you take it away
do it slowly and easily
make it as if I were dying in my sleep
instead of in
my life, amen...|
Matėm, Neda, deja, ar ne, nežinau, bet matėme. Mačiau.
AtsakytiPanaikinti"Change is coming.
Now is my time.
Listen to my muscle memory.
Contemplate what I've been clinging to.
Forty-six and two ahead of me."
Rugsėjo pirmąją, jau pamiršau, ar dar būsi čia?
Aš žinau, tu galvoji, neužsuku aš čia. Bet aš užsuku. Vakar mačiau tave ir tekstą čia, tavo. Pasimetus tu ir susimetus su neaišku kuo. Kas tau yra?...Neda...
AtsakytiPanaikintiRašiau lyg savo vardu, bet žinau, ką atsakytum, jeigu butum 100 procentu tikra, kas rašo...persigalvojau.
Edgarai, esu. Buvau. Būsiu čia dar kurį laiką.
AtsakytiPanaikintiAnonime, "tobulas" bukagalviškumas. Aš žinau, kas čia rašo. Ir nesuprantu to klausimo "kas tau yra?".
Nebeatpažįstu aš tavęs. Tik tiek.
AtsakytiPanaikinti