Aš reikalauju besąlygiškai mane mylėti ir duoti man visišką laisvę. Štai, kodėl aš nepakenčiama. Štai, kodėl niekas niekada neužsibuvo su manimi ilgiau, nei buvo galima tikėtis.
Tiek daug dalykų, kuriuos reikia padaryti. Tiek daug VISKO.
O man rankos žemėn svyra.
Ir taip širdį skauda. Ne fiziškai.
Ant pirštų dienas čia likusias skaičiuoti galiu, o nė negaliu prisiversti pažiūrėti į akis jokiai gyvai būtybei, kuri iš tiesų rūpi.
Ant pirštų dienas čia likusias skaičiuoti galiu, o nė negaliu prisiversti pažiūrėti į akis jokiai gyvai būtybei, kuri iš tiesų rūpi.
Juokinga, tartum taip atidėčiau neišvengiamą ir taip sparčiai artėjantį DAR vieną atsisveikinimą.
Įdegęs kūnas
ir citrinų skonis lūpų kampučiuose. Prisieku, kančia šalia Tavęs buvo geriausia
kas yra man nutikę. BET Tu buvai ir liksi dėmė mano biografijoj. Aš tik
noriu rasti būdą, kaip nenumirti iš ilgesio, kuris laukia ateityje.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą