Sujaukta lova, muzika, karti kava, akys, kurios atsimerkia tik trumpam, tam, kad primintų protui, kur yra kūnas. Ir viskas, kas buvo iki tol rašyta - ištrinta. Žaidimas kortomis. Įtarimas, jog esu išprotėjusi. Jokios loginės minties. I'm finding it so hard / To make my life with you / I'm finding it so hard / To let myself be with you / Cause this selfishness won't go away / I lock myself up when you're with me / So free me / So I can / love again / Just free me. Pykti ant pasaulio minutėlei. Prisiminus, jog tai beprasmiška keikti save, suklupti ir susigriebus už galvos keikti baisiausiais žodžiais. Neleisti pamiršti akimirkos. Gyventi joje tiek, kiek reikės. Tik tam, kad pagaliau apgauti save, apsvaiginti. Tik tam, kad galėtum kažkur gyventi. Nesvarbu šitame ar aname pasaulyje. Ir vėl aš pamiršau, kas džiugino. Velniava.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą