Let`s cry Let`s swim Let`s everything

O mano kambaryje šiandien gyvena poezija, snaigės ir Keaton Henson. Ir gera, be galo gera atkartoti jo žodžius. Jis. Tik sekundė. O tada Aš.

'Let's sit in the back of the car,
making eye contact with strangers driving past,
making them uncomfortable'.

Ir suktis aplink, viską pamiršus. Gyvenant vien tuo, kas nutiks. 

`Let's sit in public, with ice cream all over both our faces;
sticking our tongues out at passers by.`

Ir net jeigu rankoms mirtinai šalta ir atrodo, jog iš tiesų galiu jausti snaiges delnuose||Aš susitaikiau su savo liga. Tai nepagydoma|| ateitis, rodosi, kaip niekada šviesi.

`Let's hear stories and both lose our inocence`.

Ir, tie žmonės, kad ir kokie "nauji" bebūtų yra čia ir dabar. O, mano mielieji, čia ir dabar visų svarbiausia! Todėl man norisi, kaip ir visada, žinoma, daugiau niekada niekada jų nepaleisti. Tik apkabinti ir jausti. Tik tiek.

...

Stebiuosi, kad žmonės, kad ir kaip kartais jais bjauriuosi ( in general), vis dėlto, man svarbiausia iš visko visko kas egzistuoja.