taip tikrai nejuokauju labai labai labai laukiu rudens, stiprumas netgi priklygsta pavasario laukimui, nes pavasaris ir ruduo mėgstamiausi mano metų laikai. Ir ne šeip sau. Su jais visada kažkas prasideda arba baigiasi. Dėl to juos ir mėgstu, o tuo tarpu vasara ir žiema...tai tik procesas.
Ruduo.Kaip dievinu kai einu ir girdžiu po kojomis šiukgžančius lapus. Geltonus, raudonus, rudus ir dar visokiausių atspalvių. Tai bene pats gražiausias garsas.
O šio rudens laukiu ypatingai, nes... Noriu, kad pasibaigtų visos nesamonės iki šiol trukdančios man pagaliau plačiai atvert akis naujovėms ir noriu, kad prasidėtų kažkas...tik jau geresenio. Kad būtų kuo pasidžiaugt.
Labai labai laukiu rudens.
Ruduo.Kaip dievinu kai einu ir girdžiu po kojomis šiukgžančius lapus. Geltonus, raudonus, rudus ir dar visokiausių atspalvių. Tai bene pats gražiausias garsas.
O šio rudens laukiu ypatingai, nes... Noriu, kad pasibaigtų visos nesamonės iki šiol trukdančios man pagaliau plačiai atvert akis naujovėms ir noriu, kad prasidėtų kažkas...tik jau geresenio. Kad būtų kuo pasidžiaugt.
Labai labai laukiu rudens.
P.s- ir kai ateis ruduo, tas tikrasis, kai ims kristi lapai, o dangus papilkės....aš prižadu, nueisiu kur nors....į pievą....kur daug daug lapų bus...ir išsirėksiu....viską išleisiu iš savęs.Prižadu.Sau.
Music: Kostas Smoriginas-Apokalipsė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą