Vienas žmogutis iš mano skype kontaktų užsirašęs tokią mintelę: "Dabartis visada kupina ateities".
Ir blemba tai tiesa, tik aš dar priduričiau, kad dabartis kupina ir labai labai daug praeities...ir dažniausiai žmonės man rodos tik įsikalba, kad į ją nesidairo.Nesugrįžti į praeitį...neįmanoma...juk visi įvykę iįvykiai, pasakyti žodžiai,įauga į kraują..o su tuos žmogus nepakovos...Žinau, nes ir pati nuolatos galvoju apie praeitį.Ir kas svarbiausia neatsimenu nieko blogo, o kaip tik nuostabias akimirkas, taip lyg ir išauktštindama tuos įvykius.
O vargeli, kaip visko ilgiuosi.`

P.s-Va ir dabar su arbatos puodeliu rankose klaidžioju šviesiais praeities koridoriais... Please stop me:DDD