Manyje perversmas. Didelis ir bjaurus, viską griaunantis ir liepiantis viską iš naujo statyti perversmas.

Bet aš gi neturiu jėgų.Kaip gi aš statysiu, kaip gi kursiu ką nors naujo?

Aš prašiau jo dar truputėlį palaukt, ėmiau jam gerintis, kad tik jis manęs neskubintų, bet kaip tik ėmiau juo pasitikėti. Tą pačią minutę, kaip pamaniau, jog turiu laiko...

Kai taip pamaniau...tuomet mane jis ir parklupdė.