Štai, jis čia.
Gyvenimas! Visas! Grynas, nesukurtas ir nesugadintas! Molis,
plastilinas, medžiaga, iš kurios galima lipdyti, kurti, modeliuoti. Čia ir dabar! Prieš
mane. Nukautuotas gyvenimas. O laiko, kuris padėtų suprasti, ką noriu su juo veikti - tiek mažai.
Ir net
žinodama tai...aš – bėgu. Nežinia kur, nežinia nuo ko.
'But I'm a creep
I'm a weirdoWhat the hell am I doing here?
I don't belong here.'
Visada lengviau tam, kuris išvažiuoja. Tikrai ne tam, kuris lieka.
-Akys, kurios visad šypsosi.
-Nustebtum.
Ir jei myli, palik žvakes. Degti.
Ir nelogiška tai. Bet argi aš logiška? Oj, ne.
THE END.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą