In a world of necessary pains`

Mano akys purvinos balos spalvos

Ir niekieno rankos manęs jau nebepasiekia.

|...Viešpatie, neteisk, nes tu nebuvai moterim šioje žemėje...|

Toks stingdantis šaltis vasaros naktimis.

Ir žmonės klausia manęs pačiame vidurvasaryje :

„Ar jauti? Ruduo ateina“.

„Jaučiu“ – tik taip ir atsakau.

Nes kas būtų pagalvojęs, kad kada nors taip bijosiu artėjančio rudens?

|...I suppose there`s always something out there that we want to torture ourselves with...|

Todėl prakeik mane, jei nori.

Tik šviesos atgal nepasiimk.

*

*

Ir tai mažos mano dienos apokalipsės.

Bet man viskas gerai. Tikiuosi Jums taip pat. : )