Aš galiu nekalbėti apie žmones. Aš galiu nekalbėti su žmonėmis. Bet aš negaliu ir, turbūt, niekada negalėsiu negalvoti apie žmones.
Apie pažįstamus, nepažįstamus, artimus, mylimus, nekenčiamus, vos kartą matytus. Aš ir dabar, matyt, galvoju apie Tave, Tave...ir ei, Tu, Tave irgi! Šypsaisi? Gerai :) Šypsokis. Prašau. Nors dabar, nors minutėlei. Ačiū.
Net jeigu tai tik mažutė dalelė to kas iš tiesų esi, aš noriu ją ištyrinėti, išnarstyti iki paskutinio siūlelio ir priimti, apkabinti, pasakyti 'man gražu, viskas ką mačiau - man gražu'.


P.s - galvojau, kad grįšti namo, net jeigu ir trumpam visai nenoriu. Bet dabar, kai lėktuvo bilietai jau nupirkti, o 'to do list' auga ne dienomis, o valandomis...nustoti šypsotis tiesiog neįmanoma. Pasiilgau!! Visko: parko, kalbos, maisto( ha ha), žmonių awww