'I had a choice. I could go. But I chose to stay. I know that you`ve met a lot of losers through your life...but believe me you`ll always find people who want to stick around no matter how fucking weird you can be sometimes'
Aš statau sienas aplink save: emocines ir fizines. Net sėdėdama šalia jo ir absoliučiai jo geisdama visuomet į tą mažą tarpelį tarp mūsų įspraudžiu savo rankinę. Argi nejuokinga?
Kaip ir vėl nepabėgti nuo kažko, kas daro mane laimingą(?) ?
Na, jeigu turite kokių nors patarimų - mielai išklausysiu.
Nes man dabar rodos, kad pastarieji trys mėnesiai ir buvo mano gyvenimas, kad tai jau viskas. Kad toliau arba mirtis arba dar blogiau - senoji aš.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą