Mane pykina vien apie Tave pagalvojus. O kiekevieną kartą pamačius Tavo buką veidą...norisi trenkti galvą į sieną. Man bjauru prisiminti, kaip tą pirmąjį vakarą nužiūrėjai mane nuo pat plaukų iki kojų pirštų galiukų. Turėjau jau tą syk suprasti, kad mano vardas Tavo lūpose visai nėra saugus. Aš negaliu pakelti minties, jog kažkada mane lietei, kad žinai, ko bijau, ką myliu, kad esi pažįstamas su visomis mano silpnybėmis, kad bet kada...gali jas prieš mane panaudoti. ||Bet, rodosi, kad niekaip negaliu nusiplauti Tavo bučinių, Tavo prakaito...o mano pagalvė vis dar prisigėrusi Tavo kvepalų.||
Žmonės sako, jog negali rasti pilnatvės...kol klaidžioji vienas. Anot jų, turi rasti savo antrąją pusę...tam - kad būtum laimingas. Melas! Koks šlykštus, bukinantis melas!
Aš jau pilna ir vientisa.
strength in solitude.
AtsakytiPanaikinti