toliaitoliaitoliaipovelniųtoliai.

Cukrus Tavo lūpų kampučiuose, susivėlę plaukai, pustuštės vyno taurės, mixtape iš vasaros ir žemuogių kvapas.
Toks, štai, mano kambarys, šįryt. Jame yra nieko. Jame yra visa tai.

- Gerai, tai ko Tu nori?

- Nieko?

- Nieko?

- Visko?

- Taip ir maniau.

Pavargau nuo tolių.

|...Aš esu apkartus pati savimi ir bijau vidurdienio.

Todėl tavo glėbys turi būti - du lenkti kalavijai.

Kad aš neišsigelbėčiau...|

Aš džiaugiuosi, kad jūsų akyse esu žmogus - vertas pasitikėjimo. Man beprotiškai malonu klausytis apie jūsų laimę, džiaugsmą, sėkmę, paguosti ir padrąsinti, kai liūdite, esate nusivylę.

Bet.

Pavargau nuo tolių.

Nes jūs - tie, kuriuos vis dar gera apkabinti. Jūs - tie, su kuriais dar noriu ir galiu kalbėti.

O, Tu, tik pasakyk man: „Toks gyvenimas“ ir aš trenksiu Tau, prisiekiu. !!!

Taip ilgiuosi, kad ,atrodo, numirsiu.