Heavy feeling of future nostalgia

You get a strange feeling when you are about to leave a place.
It's like suddenly it's not just a building, people in it, memories you made there.
It's you in the past, who will no longer be after you step though the door and leave.


Tortured by decisions. Literally. Should I stay or should I go?! Get it?

Can I please feel the vibration of your every breath

Of your entire existence exhaled into me

All at once

All in a speed of light.

Labai ilgai galvojau, kodėl taip retai čia lankausi. Kodėl nebegaliu čia rašyti. Dalintis. Būti be jokių kodų. Neišduodama jokių vardų, datų ir vietų.

Jaučiuosi persekiojima visų tų, kurie žino, jog tai aš. Persekiojama žmonių, kurie daugiau nebėra mano gyvenimo dalis. Vienus jų, pati išskėstomis rankomis čia pasitikau. Pasidalinau visuo tuo, ką čia rašiau. Nes norėjau, kad žinotų, kokie svarbūs man esą. Bet yra ir tų, kurių čia nekviečiau, yra tų kuriuos noriu pamiršti. O, kad pamirščiau noriu apie juos rašyti. Noriu, bet negaliu. Nes, žinau...kad jie čia...vis dar čia. 

O, aš labai nemėgstu pasirodyti silpna.

Last night I dreamt, that I still know you well. But then million of golden shades around you fell.

Kai tik galvoju, kad žinau Tave, kad galėčiau atpažinti Tave minioje, kad galiu atpažinti Tavo balsą kitoje ragelio pusėje - Tu mane vis dar nustebini. Tavyje tūkstančiai, milijonai ir milijardai kambarių, kuriuose dar nesu buvusi. Tu toks pats neapčiuopiamas kaip ir bet kokia viltis man dabar atsistoti ant kojų ir susigaudyti kas darosi su manimi ir mano užkeiktu gyvenimu.
Ir, galbūt, aš per daug tame įžvelgiu, bet aš vis dar bandau iškoduoti visas tas dainas, kurias man parašei. Ir suprasti, kodėl. kodėl. kodėl. Tu išnykai be pėdsakų.


`You can feel, you can see, you can be...when you`re not with me'

Ir aš taip stipriai stengiuosi nieko nejausti. Kad imu ir jaučiu absoliučią tuštumą. Kas yra šimtą kartų blogiau. Kas man niekada niekada neatneša nieko gera. 

Kartais turi įsėsti ne į tą traukinį, vežantį Tave God knows where.
Tik tam, jog suprastum, kur iš tiesų nori būti ir kur Tavo namai :)

Ir Tu niekada nebūsi toks gražus iš toli, koks esi iš arti.
Nepamiršk to.

'If there`s a next time, I`ll do better. So fast... Try to remember how fast it goes' [About life 'Wish I Was Here', 2014]

Būti čia ir dabar. Taip to trokštu.

Tik galvoju dabar, ar įmanoma tai?

Ką jūs manot? :)

'The clue to everything a man should love and fear in her was there, right from the start, in the ironic smile that primed and swelled the archery of her full lips'.

Pasiilgau rašyti. O gal tik ilgiuosi to žinojimo iliuzijos. Šiomis dienomis nieko nebežinau. Pabaigiau universitetą. Atrodė, jog tos akimirkos visa esybė troškau taip ilgai. Bet dabar jaučiuosiu tokia tuščia, tokia pasiklydusi gyvenime. Išsilavinimas man visuomet siejosi su patogumu, saugumu. Ak, kokia kvaila buvau. Tas prakeiktas lapelis nieko nekeičia. Atvirkščiai, tik dar labiau glumina. Ką dabar daryti? Atrodo, jau turėčiau žinoti. Bet nežinau. Neturiu nė žalio supratimo, ką dabar noriu daryti. Noriu nuotykių, noriu naujų pažinčių, noriu miesto šurmulio. Dėja, niekam neturiu energijos. Noriu lengvo, paparasto, nesudėtingo. Bet koks kvailas tai noras!

Noriu ištikimybės iš draugų, norių kad žmonės sugėbėtų prisimti atsakomybę už savus veiksmus. Noriu, taip arba ne. Nenoriu padaryti niekieno gyvenimo lengvesniu. Nenoriu priiminėti svetimų sprendimų. Nebenoriu.

Ir nors kiekviena diena prasideda ašaromis, naktys mano nuklotos nuostabiais...dar niekada neregėtais vaizdiniais, kuriuos, taip norėtųsi kadanors sudėti į knygą :)

Pasiilgau Jūsų, mano slaptų skaitytojų, kurių vardų nei veidų nežinau, bet kas, turbūt, ir daro šį santykį tokį nepaprastą ir saugų.

My soulmate has betrayed me.

Mane pykina vien apie Tave pagalvojus. O kiekevieną kartą pamačius Tavo buką veidą...norisi trenkti galvą į sieną. Man bjauru prisiminti, kaip tą pirmąjį vakarą nužiūrėjai mane nuo pat plaukų iki kojų pirštų galiukų. Turėjau jau tą syk suprasti, kad mano vardas Tavo lūpose visai nėra saugus. Aš negaliu pakelti minties, jog kažkada mane lietei, kad žinai, ko bijau, ką myliu, kad esi pažįstamas su visomis mano silpnybėmis, kad bet kada...gali jas prieš mane panaudoti. ||Bet, rodosi, kad niekaip negaliu nusiplauti Tavo bučinių, Tavo prakaito...o mano pagalvė vis dar prisigėrusi Tavo kvepalų.||

Žmonės sako, jog negali rasti pilnatvės...kol klaidžioji vienas. Anot jų, turi rasti savo antrąją pusę...tam - kad būtum laimingas. Melas! Koks šlykštus, bukinantis melas! 

Aš jau pilna ir vientisa.

I am all the books you once opened, but never read`

Work, eat, sleep & repeat. Štai, kokia mano vasara!

Jaučiu, kaip viduje ir vėl kažkas krebžda ir nerimsta. Ir kažkodėl norisi vien verkti. Ir dar ką nors taip stipriai stiriai apkabinti. Ai, ir dar gabalėlio to dangiško pyrago, kur L pagamino vakar.

Aš noriu visko!!! Ir, galbūt, vien dėl to, kad esu pavojingai arti prarajos.

Sunku atrasti naują muziką, užmegsti pokalbius su naujais žmonėmis, pasiryžti pasimatymams, miegoti naktimis, kurti ateities planus, sapnuoti...jo laukti.

Tiesiog...sunku. Kaip ir anksčiau.

Kaip malonu yra ko nors viltis, o kaip kvaila - tikėtis.
O kaip sunku atskirt šiuos abu.
Po velnių, N, kiek kartų gali daryti tas pačias klaidas?
...

Kartais pradėti kažką naujo yra labai lengva, tik tęsti sunku

Nėra blogai duoti žmogui antrą šansą. Visai priešingai, tai kilnu ir drąsu.
Blogai yra duoti trečią šansą. Nes tai gali reikšti tik vieną: antrasis buvo neišnaudotas.

Dropping Bombs on the White House arba kaip aš vėl grįžau čia`

'I had a choice. I could go. But I chose to stay. I know that you`ve met a lot of losers through your life...but believe me you`ll always find people who want to stick around no matter how fucking weird you can be sometimes'

Aš statau sienas aplink save: emocines ir fizines. Net sėdėdama šalia jo ir absoliučiai jo geisdama visuomet į tą mažą tarpelį tarp mūsų įspraudžiu savo rankinę. Argi nejuokinga?

Kaip ir vėl nepabėgti nuo kažko, kas daro mane laimingą(?)  ?

Na, jeigu turite kokių nors patarimų - mielai išklausysiu.

Nes man dabar rodos, kad pastarieji trys mėnesiai ir buvo mano gyvenimas, kad tai jau viskas. Kad toliau arba mirtis arba dar blogiau - senoji aš.

(dropping bombs on the white house)

Aš vienišas vilkas

Aš vėjas bandantis prasibrauti pro medinius ir netvarius langus į Tavo kambarį

Kur visada, rodos, taip jauku ir šilta

Ir aš visada taip pykstu, kai negaunu, ko noriu. Kaip paika.

Blogiausias scenarijus on. Būsimi mano kolegos storaodžiai snobai ir apatiški mišrūnai verčiantys mane vemti.

Aš pasiilgau savo žmonių, savo "bukagalvių" draugų, apie kuriuos vos pagalvojus norisi trenkti galvą į sieną. Ak, ta svetima gėda. Bet aš taip jų pasiilgau.

Ir kad ir kaip stengiuosi gyventi tuo labai seniai įtikėtu 'Ilgesys - gėris, nes jis tikras. Laukimas tik sustiprina emocijas' mėšlu, reikalai ne gerėja.

Aš nebemoku kalbėti savais žodžiais

Aš kartais taip tingiu, jog leidžiu kitiems kalbėt už mane

Aš manau, kad man reikia pertraukos, nuo viso šito 'pakalbėk su savimi internete' dalyko. It`s just not working out.

If you have to sit for hours
staring at your computer screen
or hunched over your
typewriter
searching for words,
don`t do it.

(C.B)

For now.

Tad aš gi sakau Jums nedrąsų:

Iki pasimatymo? :)

Ir tikiuosi, kad Jūs man atsakot tuo pačiu.

Liūdna mano šios nakties melodija tik Jums. Čia. 

New riddles.

Naujas darbas, nauji žmonės. Ir vėl.

Wish me luck.

So british

Mojito. Tada kandžiojam vienas kitam lūpas, vien tam, kad išsiurbti iš jų paskutinius alkoholio lašelius. Ak...ir sukamės ratu nakties pritemdytam kambary...ir klausomės šito.

Ir kaip gera nebūti niekur įstrigus. Pagaliau, po šitiek laiko. Visa kas nereikalinga - išnyko.

Kai dingę žmonės - nebeišdrįsta sugrįšti.

Nes galiu įvertinti laiką tik traukiniuose vežančiuose mane nežinia kur. Nes ieškau šviesos tamsiausiuose skersgatviuose vėliausią valandą. Nes tik taip gyvenu, tik taip galiu gyventi. Ir nors tai apgavystė, nuolatinė manipuliacija pačia savimi - tai leidžia man jausti kontrolę.
Prisimenu, kaip sakei: 'Palengvėja. Viskas praeina'. Tada juokiausi, nes netikėjau. Dabar žinau, jog palengvėjimas tikras ir neišgalvotas. Jaučiu tai. Jau kurį laiką. Visiškai nebeskauda, net ir dėl tų, kurie siaubingai apgavo.

Song of the day: Ben Howard - Promise

'...And promise me this: 
You'll wait for me only, 
Scared of the lonely arms...'

I have missed you for 20 years

Pasaulis sukasi; vieni žmonės keičiasi, kiti - ne. Bet, kad ir kaip ten bebūtų nė vienas nesame toks, koks buvome vakar. Aš ne išimtis. Jaučiuosi kitokia, bet tuo pat metu - tokia pat. Išlikusios - kertinės vertybės. Bet išnykęs, bet koks tikėjimas, jog tos vertybės bent šio to vertos šitam sukru*tam pasauly.Nes nieko negali numatyti. Nieko! Šiandien gali šokinėti per balas su šypsena nuo vienos ausies iki kitos, rytoj - gulėti kraujo klane ir gaudyti paskutinius oro gurkšnius.

Pasaulis sukasi, jame tiek daug žmonių, kurie nori pakenkti, nors nieko blogo jiems nepadarei. Ir vėlgi, ar neskamba, tai kaip 'clear escape'? 'Aš nieko blogo Tau nepadariau, todėl negali man kenkti'. O, jeigu būčiau padariusi? Kažkoks lopų stiklainis, bet jame nardau ir aš, su visu savo nesuvokimu, su visu savo pasimetimu, su visom savo baimėm.

Bet Tau, mielas, nereikia apie tai galvoti. Aš pagalvosiu už Tave. Eisiu per ugnį ir per giliausią žiemą, vien tam, jog Tau nereiktų apie tai galvoti. 

P.s- nauji namai!! Ir begalo erdvus kambarys, galiu girdėti savo balso aidą. Rimtai! haha

I have so much I want to tell You.

Saulė degina man odą, beveik taip stipriai kaip Tavo vardas.
Tai nutiko staiga- mano taip dievinama vienatvė ėmė skaudėti kažkur paširdžiuose. Mano nepriklausomybe, mano stiprybe, mano juoke, kur dingai? Grįšk. Prašau.

I am done trying

N-tajį kartą duotas šansas ir vėl buvo neišnaudotas.
Nesijaučiau įskaudinta. Netgi nusivylusi. Priešingai, jaučiau keistą pergalingą džiugesį, kad nieko nesitikėjau ir nelaukiau. Bet, matyt, tai ir yra tas gyvenimo siųstas ženklas, kad turim pasukt skirtingais keliais. Juk įskaudinti gali tik tie, kurie Tau rūpi.

Aš noriu visko arba nieko. Tikro, ne dirbtino. Aš pavargau nuo bereikšmių pokalbių ir "draugų", mane sekina melas ir saldžialiežuvavimai. Arba palikit mane arba būkit su manim visu šimtu procentų.

Lonely night

19/06/2014, 5 am, Dewsbury

'Cherish your solitude. Take trains by yourself to places you have never been. Sleep out alone under the stars. Learn how to drive a stick shift. Go so far away that you stop being afraid of not coming back. Say no when you don’t want to do something', - Eve Ensler

Naktis nepažįstamam mieste, gera muzika, laikas skirtas sau - tai vaistai skylėtai sielai.